Glass Bead

Glass Bead
Originally uploaded by Marija. Liu

Kaip prakeiksmas, tu budi prie mano lovos...

Kaip širdies dūžiai, tu mane lydi kiekvieną akimirką...

O aš kaip vienišas medis stoviu vidury plyno lauko ir negaliu tavimi atsikratyti...
Nėra nieko kas galėtų man padėti ištverti tavas liūtis, nėra nieko kas mane apsaugotų nuo tavo svilinančių žaibo prisilietimų, nuo Saulę gožiančių debesų.
Aš medis, man reikia Saulės šilumos, man reikia ir tavo lietaus, bet jis augti man nepadeda, jis mane skandina ir aš nebematau Saulės, nebejaučiu šilumos, nebegirdžiu paukščių, nebeužuodžiu vėjo...