Sėdėjau su angelais ant debesų.
Mano ašaros krito iš dausų
Turėjau išverkti visą savo širdgėlą.
Numesti visą tą pyktį ir širdperšą.
Angelai mano ašaras vertė snaigėm.
Jos krito krito ir sulipo su žemėm.
Vaikai bėgo į lauką statyti sniego pilių.
Aš juokiausi atsisėdusi ant debesų.
Mano ašaros virto sniego statiniais.
Mano gėla virto vaikų džiaugsmais.
Saturday, 12 January 2008
Metamorfozės
ties 20:26
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment