Kai delnuos laikiau mėnulio ašarą
Kai vakare masčiau apie ešerį ir vasarą
Prisiminiau tą pasaką, kur nebūna ašarų
Kur sniegas šiltas kaip jaukių namų ugnis
Kur akmuo spalvotas ir turi ausis
Kur sapnai pavirsta muilo burbulais
Kur meduoliai tirpsta burnoje, vat taip
Kur varlių kvarkimas nuostabus
Kur varnų kojinės turi sparnus
Vat taip... Vat taip va
Prisiminiau tą pasaką pilną atrakcijų
Ir pasėdėjau sau pamasčiau
Kad jei taip gyvenčiau, gyvenčiau lengviau
Naktis auksinė ką tu sau mąstai?
Laiku ateina tik artimiausi draugai
Oranžinis balionas pakyla aukštai
Ir sklendžia su vėju greitai
Pažiūriu tolsta šokolado traukiniai
Pavymui moja debesėlis lengvai
Posts
No comments:
Post a Comment